garmalas

gar̃malas sm. (3^b) 1. gerklė: Uždaryk savo gar̃malą! Gr. 2. riksmas, triukšmas: Gar̃malas bus, kad garmalinę (gerklę) paleidęs vis garmasiji J. 3. scom. rėksnys: O įsigijo gar̃malą (vaiką) Ant. Toks jau gar̃malas šita mano avis – bliauna ir bliauna Ant. Garmalaĩ jie tokie prakeikti Pn. Tylėkit, jūs garmalaĩ! Aln. ^ Loji loji pardien kaip gar̃malas Ds. 4. scom. ėdūnas, besotis: Gar̃malas gaidys, až dvi vištas lesa Trgn. Ta avelė tikras gar̃malas – ana niekada nėra priėdusi Slk. ^ Talka insnorėjo valgyt, tai ryja kai garmalaĩ Trgn.